Taip, taip gruodžio mėnesį Dusetose vyko futbolo festivalis. Gali pasirodyti, kad ne pats tinkamiausias laikas pradinukams žaisti futbolą lauke. Bet vaikams taip neatrodo, nebent suaugusieji gali taip pagalvoti. Aš (kaip suaugęs) irgi truputį nuogastavau – gal nesusirinks. Kai sutartu laiku atlėkiau į aikštelę, mano nuogastavimai dar labiau padidėjo: vaikų buvo vos dvi komandos – vieni dar valgė, kiti negalėjo ištrūkti iš pamokų, treti vis dar važiavo iš Jūžintų. Viskas atrodė įtartinai. Tik neilgai. Po komandą, po dvi, prigužėjo ir pradėjo žaisti. Nesvarbu kas prieš ką, grafiko juk nėra ir nereikia. Šiek tiek chaotiška, bet linksma. Svečių turėjom tik iš Jūžintų, nors kvietėm iš visų aplinkinių ir kelių tolimesnių miestelių. Labai ačiū kaimynams jūžintiškiams, kurie nuolat mus pradžiugina savo aktyviu dalyvavimu. Vaikai tiesiog veržėsi žaisti prieš svečių komandas, visiems rūpėjo įrodyti sao pranašumą. Vieniems pavyko, kitiems nelabai, tik tai neturėjo jokios reikšmės, nes dovanos laukė vienodos: diplomai, apyrankės, kamuoliai. Kas atrodė sušalęs, gavo pirštines ar šalikėlį. Arbatos net neišgėrė, nors cukrų tai suvalgė – reikia energijos. Taigi dar nusipaveikslavom atminimui ir išsiskirstėm.
Tariu ačiū LFF, iš jų gavom dovanas, treneriui Arūnui, kuris jas atvežė, Simui už pagalbą viso renginio metu, Alvydui už nuotraukas.
Rimas Vaitukaitis
NUOTRAUKOS:
